MENIU

Komentarai įrašui Briuselyje – Lietuvos tekstilininkų galimybės yra išjungti ES projektai

Briuselyje – Lietuvos tekstilininkų galimybės

tekstile

Lietuviškosios tekstilės pramonė artėja prie krizės, šalyje viena po kitos bankrutuoja tekstilės įmonės, o rinkos liberalizavimas “muša” į vienus vartus – Kinija masiškai importuoja pigią produkciją į Lietuvą, tuo tarpu importuojamoms prekėms iš Lietuvos kinai taiko griežtus apribojimus.

Šios mintys buvo išsakytos prieš Europos Parlamente surengtą lietuviškos tekstilės parodą vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo Lietuvos lengvosios pramonės atstovai bei parlamentarai, atsakingi už tekstilę bei užsienio prekybą.

Lietuvos tekstilės gaminių paroda šią vasarą Briuselyje surengta pirmą kartą. Lietuviškoji tekstilė Europos Parlamente buvo pristatoma tris dienas. Nepaisant pakankamai aštrių Lietuvos atstovų pasisakymų, netradiciniai mūsų tekstilės gaminiai bei neįprastas jų pristatymas sulaukė nemenko dėmesio.

Nustebino

Anot parodos iniciatoriaus europarlamentaro Šarūno Biručio, erdvės šiam sumanymui laukta net dvejus metus. Paroda buvo eksponuojama hole, pro kurį vyksta pagrindinis judėjimas. Ši vieta populiari – visi 800 parlamentarų savo šalies pristatymus nori rengti būtent čia. Kaip ir buvo tikėtasi, prie Lietuvos ekspozicijos sugužėjo minia lankytojų.

Eksponuotų darbų autoriai – jauni, neseniai studijas baigę menininkai, bendradarbiaujantys su verslo įmonėmis.

Parodoje savo idėjas menininkams padėjo įgyvendinti “Audėjas”, “Lentvario kilimai”, “Neaustima” bei kitos įmonės. Projektus kūrė dizainerės Agnietė Janušaitė, Patricija Gilytė, Bronė Neverdauskienė, Inga Likšaitė, Monika Žaltauskaitė, Rūta Būtėnaitė, Severija Inčirauskaitė Kriaunevičienė.

Pasak Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidento Jono Karčiausko, Lietuvos tekstilei skirtoje parodoje neeksponuoti aukštos kokybės lietuviški drabužiai – nenorėta parodos paversti muge. Dauguma parodai atrinktų darbų jau buvo dalyvavę tarptautinėse parodose bei laimėję pirmąsias vietas.

“Autoriai parodė, ką galima iš tekstilės pagaminti, bei pademonstravo savo galimybes. Štai, kad ir žiūrėdami iš tolo į kabančius žakardinius kilimus, lankytojai negalėjo patikėti, jog jie austi staklėmis – manė, kad čia oda”, – kalbėjo J. Karčiauskas.

Ne ką mažesnio susidomėjimo susilaukė ir po parodos surengto banketo vaišės. Svečiams buvo siūloma pasivaišinti tik lietuviškais maisto produktais ir gėrimais. Stalai buvo nušluoti per nepilną valandą.

Tikslas – ne komercinis

Tai, jog Lietuvoje vis dar yra tekstilės pramonė, kai kuriems EP nariams buvo atradimas.

Tuo tarpu Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje dirba beveik 42 tūkst. žmonių. 2007 m. tekstilės ir tekstilės gamybos sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) sudarė 1,7 proc. visos bendrosios vertės arba 8,9 proc. apdirbamojoje gamyboje sukuriamo BVP. Tiek procentų jokia kita pramonės šaka BVP struktūroje nesudaro.

Remiantis praėjusių metų duomenimis, tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai 2007 metais sudarė 8,1 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.

“Pristatydami Briuselyje mūsų tekstilės pramonę, neturėjome didelių komercinių planų. Tai labiau įvaizdžio formavimo paroda, bandymas atkreipti ES dėmesį į Lietuvą, kaip apdirbamosios pramonės valstybę, juolab kad problemų šis sektorius pastaruoju metu turi daug”, – “Vakarų ekspresui” sakė LATIA prezidiumo narys Linas Lasiauskas.

Grėsmės

Prieš parodos atidarymą surengtoje diskusijoje su užsienio parlamentarais apie tekstilės pažangą, pastarieji teigė, jog ji įmanoma tik nepamirštant inovacijų bei konkurencingumo. Lietuvos delegacijai, kurią sudarė LATIA nariai bei kiti tekstilės pramonės atstovai, labiau rūpėjo kiti dalykai.

“ES prieš kelis metus atvėrė vartus Azijos valstybių gaminiams, tačiau tos valstybės savo rinkų neatvėrė iki šiol. Pavyzdžiui, iš Lietuvos importuojamiems į Kiniją gaminiams taikomi apribojimai, milžiniški mokesčiai”, – teigė LATIA prezidentas Jonas Karčiauskas.

Jis metė akmenuką ir į ES prekybos komisaro daržą – viešai išreiškė nuomonę, jog ES prekybos komisaras gina ne ES šalių, o Kinijos interesus, todėl Europoje bankrutuoja daug tekstilės įmonių.

LATIA prezidentui nerimą kelia tai, jog gamyba perkeliama į trečiąsias šalis, be darbo lieka daugybė žmonių.

“Buvusių darbuotojų armija priversta gyventi iš pašalpų, o ES prekybos komisaras rūpinasi, kad būtų užtikrinta Kinijos vaikų ateitis. Visa Europa niekaip nepajėgia pažaboti šios šalies”, – piktinosi J. Karčiauskas.

Neturi prekės ženklo

Tekstilės pramonėje reikia daug rankų. Paskelbus bankrotą, nukenčia ne tik joje dirbantys žmonės. Dauguma tokių įmonių teikia užsakymus kitoms firmoms. Bankroto atveju kyla grandininė reakcija, nukenčia ne viena, bet kelios įmonės – dienraščiui kalbėjo LATIA prezidiumo narys L. Lasiauskas.

“Pernai bankrotą paskelbė bendrovė “Alytaus tekstilė”, kurioje dirbo 2000 žmonių. Guodžia tik tai, jog ši įmonė gaus paramą iš ES fondų darbuotojų perkvalifikavimui. Mūsų tekstilės pramonės strategija turėtų rūpėti ne tik EP, iš Lietuvos valdžios taip pat norisi ne tuščių kalbų, bet konkrečių sprendimų”, – tvirtino L. Lasiauskas.

Vienas iš tokių galėtų būti ES siūlymas kurti nacionalines tekstilės observatorijas, kurios vienytų Europos tekstilininkus ir kuriose būtų sprenžiamos opiausios šios pramonės srities problemos.

Jis taip pat apgailestavo, kad Lietuva neturi savo lietuviško prekės ženklo, kuriuo galėtų konkuruoti užsienyje. Dėl to lietuviai savo gaminius parduoda po svetimais prekių ženklais. Pavyzdžiui, Ukmergės marškinių fabriko marškinius perka “Hugo Boss”. Uždėjus prekės ženklą, jų kaina išauga dvigubai.

FacebookTwitterGoogle+Dalintis

Komentavimas atjungtas