MENIU

Komentarai įrašui Nedarbo burbulas sprogs skaudžiai yra išjungti Temos

Nedarbo burbulas sprogs skaudžiai

krize1234

Prieš krizę jachtas ir prabangius namus pirkusių, tačiau į darbo vietas ir algų kėlimą neinvestavusių darbdavių laukia miglota ateitis. Ekonomistai tvirtina, kad ne tik valdžios, bet ir verslo trumparegystė ekonomikos pakilimo laikotarpiu gilino duobę, kurioje dabar sėdi šalies verslininkai.

Personalo atrankos ir darbdavių konsultavimo specialistai teigia, jog Lietuvos verslas dar visai neseniai darė daug klaidų. Pavyzdžiui, dauguma įmonių naiviomis priemonėmis kėlė darbuotojų motyvaciją – savaitgaliais darbuotojams leisdavo naudotis firmos automobiliais, rengdavo komandos stiprinimo ir panašius seminarus, tačiau tokias investicijas personalo paieškomis užsiimantys profesionalai vadina trumpalaikėmis. Teigiama, kad daugumai verslininkų pritrūko įžvalgos ir gebėjimo suplanuoti ateities strategiją bei stiprią darbuotojų komandą.

Tai, jog po kelių metų Lietuvoje gali nebelikti kvalifikuotų, išsilavinusių ir patirtį turinčių specialistų, rodo naujausios darbo rinkos tendencijos. Remiantis jomis, iš Lietuvos į tokias šalis kaip Vokietija, Norvegija ir Suomija išvyksta vis daugiau vadovaujamas pareigas iki šiol užėmusių specialistų arba labai aukšto lygio darbuotojų.

Susidūrę su faktu, jog dabar privalo atlikti kelių žmonių funkcijas, bet gauti per krizę net keliskart susitraukusį atlyginimą, profesionalai ieško būdų išvykti į užsienį, nes čia nepatenkina elementarių poreikių.

„Verslas taip pat turėtų mokytis iš klaidų. Tai, kas vyko iki krizės, jei kalbėtume kad ir apie prekybą nekilnojamuoju turtu, vadinčiau ne verslu, bet Gariūnų tipo greitų pinigų darymu. Kol šalyje verslas nepakils iki tam tikros kokybės, pagerėjimo nelaukime“, – prognozavo Personalo valdymo kompanijos „Alpha Consultants“ Klaipėdos filialo direktorė Inga Siminonienė.

Verslo klaidos

Anot I. Siminonienės, greito pelno siekimas daugumai buvo atėmęs ateities įžvalgų dovaną.

„Verslininkai rengė mokymus savo darbuotojams, tačiau tie mokymai niekada nebuvo tokio lygio, kad būtų buvę galima pamatyti, ko darbdaviui iš konkretaus darbuotojo reikės po 5 ar net 10 metų. Ne visi verslininkai rūpinosi, kokių kompetencijų jų įmonėms reikės po kelerių metų. Taip, pinigai darbuotojų motyvacijai kelti buvo leidžiami, tačiau neteisingai. Žinau daug įmonių, kurios savo darbuotojus skatino leisdamos prabangiais bendrovių automobiliais važinėtis savo reikalais savaitgaliais. Esą taip darbuotojas kėlė savo ir įmonės prestižą“, – vardijo I. Siminonienė.

1999 m. Lietuva taip pat išgyveno krizę. Tuomet atlyginimai staiga krito žemyn. Iki 2003 m. jie kilo palaipsniui, o paskui iki 2008-ųjų kai kuriuose sektoriuose didėjo jau chaotiškai ir nepagrįstai.

„Statybos sektoriuje žmonės uždirbdavo po 15-30 tūkstančių litų. Taip buvo todėl, kad užsakovai labai greitai sumokėdavo už atliktus darbus. Vadinasi, juos reikėjo kiek įmanoma greičiau atlikti. Todėl ir samdė žmones mokėdami didesnius nei jie verti atlyginimus. Toks pelno alkis – taip pat didžiulė verslo klaida“, – aiškino pokalbininkė.

Bėga net vadovai

Anot jos, labiausiai nuosmukis palietė statybų, energetikos bei tarptautinės prekybos sritis. Kol šie trys „banginiai“ neatsigaus iš Lietuvos žmonės ir toliau bėgs.

„Teks mokytis iš klaidų. Verslas, kuris iki krizės buvo daromas iš nieko, pavyzdžiui, tik perparduodant už aukštesnę kainą, ateities nebeturi. Pelnui pasiekti bus būtinos naujos paslaugos vartotojui, naujos idėjos. Ir tik po to jau reikia laukti rezultato. Kita vertus, dabar ne vienas darbdavys krize piktnaudžiauja. Pirmiausia – sumažina etatus ir padidina darbo krūvį. Po to dar mažina atlyginimą. Dauguma šiandien uždirba minimalias algas ir džiaugiasi, nes kaimynų bedarbių šeimos irsta. Tačiau esamomis sąlygomis dirbantieji džiaugsis tik kurį laiką. Labai žmogiška ieškoti geresnių sąlygų. Užsienis – greičiausia išeitis ir ja pasinaudos dar daugybė lietuvių“, – mano I. Siminonienė.

Ji pastebi, kad šiemet į užsienį patraukė žmonės, turintys specifinių žinių, retesnių profesijų atstovai, iki krizės uždirbdavę gerus atlyginimus. Emigruoja ir labai aukšto rango vadovai, anksčiau valdę didžiules įmones. Dažniausiai jie emigruoja jau su šeimomis.

Pagal prognozes, netolimoje ateityje šie naujieji emigrantai nusės Vokietijoje, Norvegijoje ir Suomijoje – šalyse, mažiausiai pajutusiose sunkmetį.

Aukštos kompetencijos darbuotojų Lietuva niekuomet neturėjo per daug. O po 2-3 metų, anot pokalbininkės, šalyje jų nė su žiburiu nebus galima surasti.

„Tokiems žmonėms atlyginimai turės kilti. Kalbama bus ne tik apie tai, bet ir apie stabilumą, patikimumą, kurį darbdaviai privalės garantuoti kompetentingiems darbuotojams“, – įsitikinusi I. Siminonienė.

Verslo veidas – sovietinis

Bendrovės „Indigroup“ personalo atrankos specialistas Ramūnas Volkovas mano, kad krizė Lietuvą skaudžiai palietė dar ir dėl to, kad jauna valstybė neturi brandžių verslo tradicijų.

„Jeigu lygintume Lietuvą su Vakarų Europos valstybėmis, tuomet labai aiškiai matyti, kad mūsų darbdaviai menkai kreipia dėmesį į gero personalo paieškas, kai kurie net nesikonsultuoja su šios srities profesionalais ir darbuotojus renkasi patys. Ta pati situacija ir vertinant požiūrį į kvalifikuotą ypač gabių darbuotojų paiešką, darbuotojų motyvacijos sistemą“, – sakė R. Volkovas.

Jo nuomone, lietuviškasis verslas dar turi sovietinio kvapo. Jį pašalinti pajėgus tik laikas, valstybės branda.

„Darbo rinkos ateitis Lietuvoje gali būti dvejopa. Viena vertus, ji priklausys nuo tolesnių Vyriausybės sprendimų, suteikiamų galimybių verslui vystytis. Kita vertus, darbdaviai taip pat neturėtų snausti ir laukti, o sukti galvas, kaip išlaikyti darbuotojus, investuoti į darbo vietų gerinimą. Juk gerų darbuotojų emigracija yra didžiulė. Šios dvi struktūros turėtų rasti būdą, kaip susigrąžinti kvalifikuotą darbo jėgą. Verslo kultūros spragą Lietuvoje tiesiog būtina užpildyti. Antraip dar ilgai bus liūdna“, – mano pokalbininkas.

Siūlo pradėti nuo savęs

„Visi gerai žinome tiesą, kad darbuotojai – tai įmonės turtas, kuris kas vakarą išeina namo. Kai nebus turto arba jis bus nekokybiškas, gauti pelną bus tikrai sunku“, – sako konsultacijų įmonės savininkas Vygantas Ranonis.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu darbo rinkoje yra juntama padidėjusi darbuotojų paklausa, nes emigracija labiausiai palietė kvalifikuotus darbininkus. Ieškodamos jų šiandien įmonės jau susiduria su sunkumais.

Jo nuomone, darbdaviai, iki krizės mėgavęsi milžiniškais pelnais ir švaistę jį vien prabangai, šiuo metu yra „ištrinti iš verslo žemėlapio“.

„Tuščiai švaistėsi ne visi, nors perkančiųjų jachtas taip pat buvo. Šiandien maži atlyginimai ir visuotinis niūrios ateities piešimas iš tiesų prisideda prie kvalifikuotų specialistų mažėjimo ir tai neišvengiamai turės neigiamų pasekmių ateityje. Palyginti su kitomis šalimis lietuvių atlyginimai yra menki, tačiau ar tik dėl to turime menkai motyvuotus darbuotojus? Net ir prieš sunkmetį turbūt daugeliui yra tekę susidurti, tarkime, su pardavėjais, kurių elgesys bylote byloja, kad jam visiškai nesvarbu, ar jo įmonė išnyks. Taigi pirmiausiai reikėtų paklausti savęs, ką aš padariau, kad man būtų geriau“ – siūlo V. Ranonis.

Vieni nunyks, kiti išliks

Darbo paieškos ir karjeros portalo Manager.lt vadovas Aras Mileška pastebi, kad dabar vienam darbuotojui tenka dirbti vietoje kelių atleistų, tad darbo našumas šalyje pastebimai krenta. Statistika rodo, kad pernai įmonių darbo našumas krito apie 7,5 proc. To priežastis – darbo organizavimas „akmens amžiaus principu“, kai neišnaudojamos visos įmanomos galimybės, naujos technologijos ir pan.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus plėsdamos gamybą bendrovės pirko naudotą techniką iš užsienio. Tuo metu tai atrodė kaip naudinga investicija, tačiau dabar toks nesiorientavimas į ilgalaikę perspektyvą neša vien nuostolius, nes kokybė tapo svarbesnė už kiekybę.

„Įstoję į Europos Sąjungą mes netapome europiečiais. Tam, kad pasiektume vidutinio Europos piliečio lygį, turi pasikeisti dar viena ar net dvi kartos. Mokytis reikia ne tik darbuotojams, bet ir patiems darbdaviams. Verslo atstovai per mažai investavo į žinias“, – konstatavo A. Mileška.

Jis įsitikinęs, kad po kelerių metų personalo paieškų įmonės turės darbo, nes į tokias įmones kreipiasi apie ilgalaikę perspektyvą galvojantys specialistai ir darbdaviai. Kompetentingi savo srities žinovai darbo biržas aplenkia.

Pokalbininkas teigia, kad emigracija verslo nesugniuždys labiau nei dabartinė situacija. Tiesiog netolimoje ateityje vieni nunyks, kiti, pasimokę iš klaidų, – išliks.

Statistika

Teigiama, kad kai šalyje vidutinis statistinis darbuotojas uždirbdavo apie 1 700 – 2 000 Lt, verslo grynasis pelnas siekė 17 mlrd. Lt.

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) praėjus vos keletui metų, mūsų šalies įmonių pelnas šoko aukštyn – nuo 4,23 proc. iki 9,25 proc.

Statistikos departamento duomenimis, grynasis verslo pelnas 2004-2007 m. augo taip pat milžiniškais tempais – nuo beveik 5 mlrd. iki 18 mlrd.

Darbo užmokestis, nors ir kilo dvigubai, per keletą metų nuo įstojimo į ES buvo „žabojamas“ kylančiomis kainomis ir mokesčiais.

FacebookTwitterGoogle+Dalintis

Komentavimas atjungtas